Archeologiniai duomenys rodo, kad Meksikos beplaukis šuo egzistuoja jau daugiau nei 3000 metų. Manoma, kad ši veislė kilo iš tenykščių amerikiečių šunų. Šunų plikumas tropiniuose regionuose buvo vertinamas ypač teigiamai. Vietiniai Meksikos, Centrinės ir Pietų Amerikos žmonės juos laikė ir kaip naminius šunis, ir kaip pagalbininkus medžioklėje. Jie išliko populiarūs iki šiol. Tai nacionalinis Meksikos šuo.
Jų vertė pastebima ir išlikusiuose Actekų, Kolimos ir Toltekų civilizacijų meno kūriniuose bei artefaktuose. Anuomet buvo vykdomas ritualinis šių šunų aukojimas, valgymas. Kai kuriuose atsiskyrusiuose Meksikos kaimuose šis ritualas yra išlikęs iki šių dienų.
Actekai beplaukius šunis laikė šventais. Buvo tikima, kad savo šeimininkų sieloms jie padeda saugiai patekti į pomirtinį pasaulį. Pagal actekų mitologiją, dievas Xolotl šiuos šunis sukūrė iš Gyvybės kaulo (angl. the Bone of Life), iš kurio buvo sukurta ir visa žmonija.
| Veislė | Meksikos beplaukis šuo |
| Angliškai | Xoloitzcuintle ( Mexican Hairless Dog ) |
| Kilmė | Meksika |
| Dydis | Maži šunys |
| Veislės grupė | nesportiniai šunys, kurtų šunys |
| Ilgaamžiškumas | Vidutiniškai 12 - 15 metų |
| Charakteris | budrus, geras kompanijonas, sargus, protingas, linksmas, ramus |
| Ūgis | Žaislinis: 25 - 35 cm Miniatiūrinis: 35 - 45 cm Standartinis: 45 - 58 cm |
| Svoris | Žaislinis: 4 - 8 kg Miniatiūrinis: 6 - 10 kg Standartinis: 9 - 14 kg |
| Spalvos | juoda, marga, bronzinė, tamsiai ruda, gelsvai ruda |
| Šuniuko kaina | 490 - 650 € |
Charakteris
| Geras su vaikais |   |
| Draugiškas su katėm | |
| Draugiškas su šunim | |
| Lavinamumas | |
| Šėrimasis | |
| Sergėtojas | Idealus! |
| Intelektas | |
| Priežiūra | |
| Populiarumas | Nr.137( 2012 )Nr.155(2011) |
| Prisitaikymas | |
| Hipoalerginis | Taip |
(35 balsai, vidutiniškai: 4.17 iš 5)
Loading...Temperamentas
Šios veislės šunys yra ramūs, tylūs. Vis dėlto maži šuniukai yra labai energingi ir triukšmingi. Mėgsta pakramsnoti namie esančius daiktus iki kol pasiekia brandą. Tai įvyksta apie antruosius gyvenimo metus.
Meksikos beplaukiai šunys yra protingi, guvūs, turi gerus socialinius įgūdžius ir medžioklinius instinktus. Šie šunys yra tikri pabėgimo meistrai, vydamiesi grobį gali šokinėti per tvoras ir pan.
Yra labai sargūs, niekada neatsitraukia iš kovos pirmi. Suaugę šunys, jei tinkamai auklėjami, yra stabilaus charakterio, tvarkingi. Svarbiausia dar mažus šuniukus tinkamai išauklėti, juos treniruoti. Jeigu šuo elgiasi blogai, tai gali reikšti, kad jis negauna pakankamai fizinio ir protinio krūvio. Mėgsta kitų šunų draugiją, todėl gali būti ne vienintelis šuo šeimoje.
Išvaizda
Kūnas nedidelis, ausys ilgos, migdolo formos. Kaklas ir snukis ilgi. Paprastai be kailio, bet yra ir plaukuotų šunų. Paprastai plaukų yra ant galvos, uodegos ir kojų. Šunys daugiausia juodos ir melsvai pilkos spalvos. Kūnas stačiakampio formos, šiek tiek ilgesnis nei aukštis ties ketera. Skirstomi į tris svorio ir ūgio kategorijas:
Žaisliniai: 4-8 kg, 25-35 cm;
Miniatiūriniai: 6-10 kg, 35-45 cm;
Standartiniai: 9-14 kg, 45-58 cm.
Sveikata
Meksikos beplaukiai šunys išsivystė natūralios atrankos būdu per daugelį metų. Todėl neturi polinkių į kokius nors rimtesnius sveikatos sutrikimus. Yra kilę iš šiltos klimato zonos, todėl netinka būti laikomi lauke. Juos reikia maudyti, šukuoti (tuos, kurie turi plaukų), prižiūrėti jų odą, kad neatsirastų spuogelių.
Galimi Meksikos beplaukis šuo vardai:
| Patinėlio vardai | Kalytės vardai |
| 1. Amûras | Elbe |
| 2. Keisas | Anta |
| 3. Argonas | Trile |
| 4. Aramis | Chuana |
| 5. Okejus | Baira |
| 6. Daras | Afra |
| 7. Naidas | Kana |
| 8. Endis | Lota |
| 9. Gardis | Esta |
| 10. Abas | Panta |
